Dienai, kai visos gėlės žydi moterims, paminėti, jauni žmonės savo kūrybą sutalpino į parodą. Ši paroda yra žvilgsnis į moterį iš įvairių perspektyvų, bandymas pavaizduoti, ką reiškia būti moterimi, ką išgyvena, jaučia moteris. Į kūrybą, nuotraukas, yra sudėti išgyvenimai, patirtys, iliuzijos ir neapčiuopiamos mintys, šlakelis feminizmo. Mėgaukitės, gerbkit, grožėkitės, išgirskit ir mylėkit moteris, ir tegu kovo 8 diena, nebūna vienintelė proga tai padaryti.

​

....

​

Ji. Dažnai ji pameta save savajam kūne bandydama sutilpt tarp linijų siaurų. Juk buvo jai sakyta išlįst iš jų nėra gražu. Pavargus spaust save tarp tų dviejų horizontalių, pabėgo ji ieškot savęs tarp tūkstančio langelių. Bet pasirodo ten ji savęs taip pat nerado, nes save dalijant neras tinkamo sau kelio. Galvoja ji dažnai ar eit tiesiais keliais su nerimu paslįst ar iš dalelių pamestų bandyt sudėt save, kad gautusi lygybė paprasta. Neapsisprendus, sumaišty ji pagriebė seniai užmirštą lapą. Su juodu rašalu iš pykčio pradėjo tam lape balškytis. Sukūrė formų įvairių, net pačiai suprasti darėsi sunku. Žiūrėdama į formas sukurtas, suprato ji jog rado savąjį - AŠ.

Ugnė Barsulytė